Vėl į Balkanus 2023
Vėl į Balkanus 2023
Dar sėdžiu darbe, bet mintimis jau kelyje 
Jau rytoj leisimes dviese į kelionę į Balkanus.
Pasiilagau aš jų per 4 metus!
Pagrindiniai daiktai jau sukrauti į tašes, liko tik šmutkės.
Formatas planuojamas su greitu Lenkijos - Slovakijos -Vengrijos tranzitu, bei neskubom prasivažiuoti Rumunija, Serbija, gabaliukas Albanijos - Juodkalnija - Kroatija - gal Bosnija ir namo taip pat per dvi dienas.
Planas skirti kelionei 10 dienų.
Numatytas apitikslis maršrutas, kurio nebūtinai laikysimes.
Jei turėsiu laiko, brukštelsiu apie kelionės eigą čia, bet i FCB tikrai postinsiu fotkes po truputuką kasdien
Jau rytoj leisimes dviese į kelionę į Balkanus.
Pasiilagau aš jų per 4 metus!
Pagrindiniai daiktai jau sukrauti į tašes, liko tik šmutkės.
Formatas planuojamas su greitu Lenkijos - Slovakijos -Vengrijos tranzitu, bei neskubom prasivažiuoti Rumunija, Serbija, gabaliukas Albanijos - Juodkalnija - Kroatija - gal Bosnija ir namo taip pat per dvi dienas.
Planas skirti kelionei 10 dienų.
Numatytas apitikslis maršrutas, kurio nebūtinai laikysimes.
Jei turėsiu laiko, brukštelsiu apie kelionės eigą čia, bet i FCB tikrai postinsiu fotkes po truputuką kasdien
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vėl į Balkanus 2023
nu man 10d tokiai kelionei tikrai mažai atrodo... Vien į Rumuniją ir atgal man reikėjo 7 dienų, prasukau 4k km, o norėjosi daugiau pamatyti, tik laiko nebebuvo. Tikrai intensyvi kelionė buvo, o čia dar toliau ir daugiau.
Triumph Tiger 800 ABS 2014m
Vėl į Balkanus 2023
Na, ne visai intensyvi.
Per pirmas 2 ir 2 paskutines dienas prasuksim apie 3300 km.
Tad per 6 dienas gaunasi prasuksim apie 1500 km, kas iseina po 250 km per diena.
Tai kur bus 300, kur 200, paziuresim.
Per pirmas 2 ir 2 paskutines dienas prasuksim apie 3300 km.
Tad per 6 dienas gaunasi prasuksim apie 1500 km, kas iseina po 250 km per diena.
Tai kur bus 300, kur 200, paziuresim.
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vėl į Balkanus 2023
draginoid rašė:As jau atsikandau tokiu kelioniu. Ir kompanija pavargsta ir pamatyti nespeji daug.
draginoid rašė:Lenkijos - Slovakijos -Vengrijos tranzitu, bei neskubom prasivažiuoti Rumunija, Serbija, gabaliukas Albanijos - Juodkalnija - Kroatija - gal Bosnija ir namo taip pat per dvi dienas.
Planas skirti kelionei 10 dienų.
Jeigu keliais pravažiuoti, aišku - OK. Bet jeigu kur sustoti, apeiti - tai ir 200km per diena yra daug
Prisimenu kaip su Mantu 160km važiavome link Trolltungos iš Bergeno, ir po 24km hike'o kalnais nuo parkingo tenai-atgal, dar 160 važiavome atgal. Smagu, aišku, vienai dienai, bet wtf ten kiek jėgų reikėjo 
iki šiol nesuprantu kaip spėjome viską ir nemirėm kažkur po akemniu...Drop a gear and disappear.
Vėl į Balkanus 2023
Decoy rašė:Žinutės nuoroda Jeigu keliais pravažiuoti, aišku - OK. Bet jeigu kur sustoti, apeiti - tai ir 200km per diena yra daug
Sutinku, dalinai. Mes tiek jau nelankome kiekvienu griuvesiu. Mums patinka labiau grazus keliai tarp kalnu ir jusru
Decoy rašė:Žinutės nuoroda 24km hike'o kalnais nuo parkingo tenai-atgal
Na hikinti tikrai negalesime, nors labai norejau - pakeleivis su kelio trauma, dar po Alpiu keliones kritimo. Tad jam ir 3 km asfaltuku pareiti jau koks zygdarbis!
Pasveriau savo sonines dezes: viena 16, kita 14 kg
Centrines kazkur apie 8 +-.
Jau ramiai (visiskai ne) laukiu rytojaus starto.
Daugeliui, turbut, pazytsmas jausmas
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vėl į Balkanus 2023
Sveiki.
Dar vakar pries sesias vakare sekmingai grizome is keliones.
Kolkas turejau perdaug demesio ir reikalu seimoje, kad sesti prie kompo ir rasyti apie keliones eiga.
Bet artimiausiomis dienomis bandysiu trumpai aprasyti, ka ir kur mes vekeme tas 10 dienu ant ratu
Dar vakar pries sesias vakare sekmingai grizome is keliones.
Kolkas turejau perdaug demesio ir reikalu seimoje, kad sesti prie kompo ir rasyti apie keliones eiga.
Bet artimiausiomis dienomis bandysiu trumpai aprasyti, ka ir kur mes vekeme tas 10 dienu ant ratu
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vėl į Balkanus 2023
draginoid rašė:Žinutės nuoroda
Bet artimiausiomis dienomis bandysiu trumpai aprasyti, ka ir kur mes vekeme tas 10 dienu ant ratu
Kam rašyt trumpai? Rašyk viską su smulkmenomis
Vėl į Balkanus 2023
Na ok, bandau aprašyti, kas ir kaip vyko, nors nesu toks jau rašytojas
Trumpa ižanga:
Kelionė buvo suplanuota dar pavasari, kokią gegužę, gal.
Iš mūsų keturių kompanijos suderinti laiką dėl įvairių priežaščių pavyko tik dviem.
Aš, kaip visada užsiimu maršrutų planavimu ir sudeliojimu į vietas.
Darau kelis variantu ir po vieno iš susitikimu, kurį mes vadiname brifingu, buvo patvirtintas planas išvykti rugsėjo 7 dieną dešimčiai dienų į Balkanus.
Balkanuose jau esame buve 2018 ir 2019 metais, bet kiekvieną kartą kiek kitais keliais.
Nusprendžiau pakeisti Balkanų pravažiavimo kryptį, kad grižinėti iš Kroatijos nuo šiltos jūros.
Gavosi štai toks maršrūtas:
Planas nebuvo kaip griežtai užfiksuotas, o su galimibe keisti jį eigoje.
Užbėgdamas už akiu tik pasakysiu, kad visgi pravažiavome jį praktiškai 100% tikslumu.
Užtenka įžangos, važiuojam!
Pirmą dieną sutarėme startą 5.30 ryte.
Naktis buvo labai ilga, nors miegot nuėjau tik apie 12-ą valandą:.
Žinoma startavome tik apie 6-a, nes kompanjonas kažkaip ryte užsikrapštė ir garaže, ir atsisveikindamas su žmona, ir apsirengimu
Pirmos dienos nakvynė buvo numatyta Vengrijoje Miškolce.
Dieną prieš Bookingas nakvynę, kuri buvo rezervuota dar prieš mėnesį, atšaukė dėl šeiminko lygos. Teko ieškoti naujos, kad ir kaina būtu padori, ir su geru uždaru parkingu ir šalia centro. Na ok, nakvynę radau, galima lėkti.
Apie tranzitą per Lenkiją, Slovakiją, Vengrijos gabaliuką pasakoti nėra visiškai ko. Visi (ar dauguma) tai bandė ir žino.
Tad jau apie 19.30 vietiniu laiku mes įvažiavome į Miškolcą. Greitas apsipirkimas pusryčiams ir vakaro pasisedėjimui ir mes prie apartamentų vartų. Įvarome savo baikus į kiemą ir apsigyvename apartamentuose.
Alaus butelis, greitas dušas ir mes jau žygiuojame vietinės kavinės link.
Kavinė su vengrišku maistu pavadinimu Avasi Sörház Étterem. Tik padavėja iškarto pasakė „No alcohol“, nes jau pervėlu. Teko валгыти sausai, be alaus valgyti įdomų vengrišką patiekalą.
Pavalgome, grįžtame į apartamentus.
Dienos aptarimas, alus, vengriškas šnapsas iš abrikosų ir užmigimas per tą laiką, kol leidi galvą ant pagalvės
Dienos kilometražas 1137
Trumpa ižanga:
Kelionė buvo suplanuota dar pavasari, kokią gegužę, gal.
Iš mūsų keturių kompanijos suderinti laiką dėl įvairių priežaščių pavyko tik dviem.
Aš, kaip visada užsiimu maršrutų planavimu ir sudeliojimu į vietas.
Darau kelis variantu ir po vieno iš susitikimu, kurį mes vadiname brifingu, buvo patvirtintas planas išvykti rugsėjo 7 dieną dešimčiai dienų į Balkanus.
Balkanuose jau esame buve 2018 ir 2019 metais, bet kiekvieną kartą kiek kitais keliais.
Nusprendžiau pakeisti Balkanų pravažiavimo kryptį, kad grižinėti iš Kroatijos nuo šiltos jūros.
Gavosi štai toks maršrūtas:
Planas nebuvo kaip griežtai užfiksuotas, o su galimibe keisti jį eigoje.
Užbėgdamas už akiu tik pasakysiu, kad visgi pravažiavome jį praktiškai 100% tikslumu.
Užtenka įžangos, važiuojam!
Pirmą dieną sutarėme startą 5.30 ryte.
Naktis buvo labai ilga, nors miegot nuėjau tik apie 12-ą valandą:.
Žinoma startavome tik apie 6-a, nes kompanjonas kažkaip ryte užsikrapštė ir garaže, ir atsisveikindamas su žmona, ir apsirengimu
Pirmos dienos nakvynė buvo numatyta Vengrijoje Miškolce.
Dieną prieš Bookingas nakvynę, kuri buvo rezervuota dar prieš mėnesį, atšaukė dėl šeiminko lygos. Teko ieškoti naujos, kad ir kaina būtu padori, ir su geru uždaru parkingu ir šalia centro. Na ok, nakvynę radau, galima lėkti.
Apie tranzitą per Lenkiją, Slovakiją, Vengrijos gabaliuką pasakoti nėra visiškai ko. Visi (ar dauguma) tai bandė ir žino.
Tad jau apie 19.30 vietiniu laiku mes įvažiavome į Miškolcą. Greitas apsipirkimas pusryčiams ir vakaro pasisedėjimui ir mes prie apartamentų vartų. Įvarome savo baikus į kiemą ir apsigyvename apartamentuose.
Alaus butelis, greitas dušas ir mes jau žygiuojame vietinės kavinės link.
Kavinė su vengrišku maistu pavadinimu Avasi Sörház Étterem. Tik padavėja iškarto pasakė „No alcohol“, nes jau pervėlu. Teko валгыти sausai, be alaus valgyti įdomų vengrišką patiekalą.
Pavalgome, grįžtame į apartamentus.
Dienos aptarimas, alus, vengriškas šnapsas iš abrikosų ir užmigimas per tą laiką, kol leidi galvą ant pagalvės
Dienos kilometražas 1137
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vėl į Balkanus 2023
Jeigu normaliai planuoji, tai mažai lieka paklaidos kitom nuomonėm, nes visada yra kažkoks argumentas naudoti teisingesnę opcijądraginoid rašė:Planas nebuvo kaip griežtai užfiksuotas, o su galimibe keisti jį eigoje. Užbėgdamas už akiu tik pasakysiu, kad visgi pravažiavome jį praktiškai 100% tikslumu.
nebent kažką visai pražiopsojai. Aš pvz mūsų keltą iš Stockholmo į Lietuvą užsakiau vieną dieną vėliau 
gerai kad tai buvo paskutinė kelionės diena ir žmonės nelabai nesupyko, tai tiesiog 'palaukėme' (šiaip tai buvo net smagu apsistoti švedų poilsio bazėje/kempinge prie didelio ežero) 
Drop a gear and disappear.
Vėl į Balkanus 2023
Decoy rašė:Žinutės nuoroda Jeigu normaliai planuoji, tai mažai lieka paklaidos kitom nuomonėm, nes visada yra kažkoks argumentas naudoti teisingesnę opciją
Gal si karta ne visai taip buvo, gal veliau bandysiu papsakoti kodel
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vėl į Balkanus 2023
Antra diena buvo numatyta kaip tranzitas nuobodžiomis Vengrijos lygumomims tarp saulėgražų ir kukuruzų lauku. Kas važiavo, tas žino, kaip ten nuobodu.
Kertame sieną su Rumunija, kažkiek autostrados ir mes regioniniame kelyje, kad daugiau pamatytti tikros Rumunijos. Bet, kai 100 km važiavome vos ne 2 val, supratome, kad tie vienodi kaimai ir miesteliai, ištisiniai kamščiai iš fūrų ir kito transporto 30 laipsnių karštyje kiek nesutampa su tranzito diena. Išsukame link kalnų, kur praktiškai nėra joikio eismo ir dar po kelių valandų važiavimo atsirandame Alba Iulia mieste, kur ir buvo numatyta nakvynė. Ją mes užsakėme apie 15 val sustoję pakeliui.
Gavome tikrai gerą kambarį viešbutuke. Kambarys tvarkingas, švari patalinė, net balti chalatai. Ko reikia daugiau po karštos dienos ant moco.
Restorane vyko šventė, viešbutukas miesto pakraštyje, jokių kavynių aplinkui, tad teko maisto susimedžioti parduotuvėje.
Alus, vynelis, kukli vakarienė, kažkiek pasisedėjimo (gal labiau pagulėjimo) ir miegot.
Iš šios dienos nuotraukų net nėra ką įdomesnio parodyti.
Ir šiaip pastebėjau šioje kelionėje, kad net nelabai norisi fotografuoti viską iš eilės, labiau fotkini akimis, tiesiog važiuodamas.
Dienos rida 536 km.
Kertame sieną su Rumunija, kažkiek autostrados ir mes regioniniame kelyje, kad daugiau pamatytti tikros Rumunijos. Bet, kai 100 km važiavome vos ne 2 val, supratome, kad tie vienodi kaimai ir miesteliai, ištisiniai kamščiai iš fūrų ir kito transporto 30 laipsnių karštyje kiek nesutampa su tranzito diena. Išsukame link kalnų, kur praktiškai nėra joikio eismo ir dar po kelių valandų važiavimo atsirandame Alba Iulia mieste, kur ir buvo numatyta nakvynė. Ją mes užsakėme apie 15 val sustoję pakeliui.
Gavome tikrai gerą kambarį viešbutuke. Kambarys tvarkingas, švari patalinė, net balti chalatai.
Ko reikia daugiau po karštos dienos ant moco. Restorane vyko šventė, viešbutukas miesto pakraštyje, jokių kavynių aplinkui, tad teko maisto susimedžioti parduotuvėje.
Alus, vynelis, kukli vakarienė, kažkiek pasisedėjimo (gal labiau pagulėjimo) ir miegot.
Iš šios dienos nuotraukų net nėra ką įdomesnio parodyti.
Ir šiaip pastebėjau šioje kelionėje, kad net nelabai norisi fotografuoti viską iš eilės, labiau fotkini akimis, tiesiog važiuodamas.
Dienos rida 536 km.
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vėl į Balkanus 2023
Trečią dieną, kaip visada, keliames be žadintuvo. Šiandien jokių tranzitų ar autostradų, tik ramus važiavimas kalnais ir regioniniais keliias.
Sotūs pusryčiai viešbutyje ir mes pasiruošę startuoti.
Mūsų laukia Transalpina.
Vos 45 km ir mes jau prie kelio į Translapiną pradžioje.
Esame jau buvę čia 2015 metais, bet važiavome kita kryptimi ir buvome kiek pavargę, nes grįžinėjome po kelionės iki Bulgarijos.
O šiandien tik trečia kelionės diena, tad jėgų pilna.
Pakeliui nemažai ir motociklų ir vietinių gyventojų ir vietinio Porsche klubo pasiutelių.
Kylant link viršunės pakeliui daug besiilsinčių vietinių ir su laužais ir palapinėmis. Šiandien gi šeštadienis. Gal ne pati sekmingiausia diena ten važiuoti.
Pakeliui stojame vietoje prie asiliukų. Tokie ramūs ir draugiški, laukia morkų iš turistų.
Oras nuostabus, kylame neskubėdami, pasimėgaudami, ir jau viršunėje. Oras gaivus, apie 15 laipsnių, vaizdai pasakiški.
Ir motociklų ir mašinų išties daug. Verda prekyba suvenyrais ir užkanžiais.
Gauname kažkokius keistus blynus su surių ir grietinę, pasifotkiname ir leidžiames žemyn, į kitą kalno pusę.
Taip neskubėdami privažiuojame miestą Drobeta-Severin, kuris ant Dunojaus kranto, pasienyje su Serbija.
Stojame pavęje kavinukėje šalto alaus ir kartu pagalvoti apie nakvynę. Lauke apie 30 laipsnių.
Nusprenžiame šią naktį apsistoti kempinge kitoje Dunojaus pusėje.
Kaip tarėm, tai padarėm.
Dar apie 70 km palei Dunojų, ir mes pasienio perėjoje, kuri yra tiesiog ant tilto prie užtvankos per Dunojų.Visa laimė, kad eilėje tik 2 mšinos, bet praleidžiame apie 40 minučių ant saulutės
Nuo sienos 4 km, ir mes jau kempinge. Jis tok nedidukas, kuriame keli kemperiai iš DE, CH bei du baikeriai iš tos pačios Vokietijos.
Greitai nulekiam iki Nigotin miestelio maisto, ir jau sėdime prie palapinės, guršnojame alutį, o aš kepu čevapči.
Greit ateina tamsa, pasisėdim, kol nelimpa akys ir miegot.
Dienos rida gavosi nemaža, net nustebome – 375 km.
Sotūs pusryčiai viešbutyje ir mes pasiruošę startuoti.
Mūsų laukia Transalpina.
Vos 45 km ir mes jau prie kelio į Translapiną pradžioje.
Esame jau buvę čia 2015 metais, bet važiavome kita kryptimi ir buvome kiek pavargę, nes grįžinėjome po kelionės iki Bulgarijos.
O šiandien tik trečia kelionės diena, tad jėgų pilna.
Pakeliui nemažai ir motociklų ir vietinių gyventojų ir vietinio Porsche klubo pasiutelių
.Kylant link viršunės pakeliui daug besiilsinčių vietinių ir su laužais ir palapinėmis. Šiandien gi šeštadienis. Gal ne pati sekmingiausia diena ten važiuoti.
Pakeliui stojame vietoje prie asiliukų. Tokie ramūs ir draugiški, laukia morkų iš turistų.
Oras nuostabus, kylame neskubėdami, pasimėgaudami, ir jau viršunėje. Oras gaivus, apie 15 laipsnių, vaizdai pasakiški.
Ir motociklų ir mašinų išties daug. Verda prekyba suvenyrais ir užkanžiais.
Gauname kažkokius keistus blynus su surių ir grietinę, pasifotkiname ir leidžiames žemyn, į kitą kalno pusę.
Taip neskubėdami privažiuojame miestą Drobeta-Severin, kuris ant Dunojaus kranto, pasienyje su Serbija.
Stojame pavęje kavinukėje šalto alaus ir kartu pagalvoti apie nakvynę. Lauke apie 30 laipsnių.
Nusprenžiame šią naktį apsistoti kempinge kitoje Dunojaus pusėje.
Kaip tarėm, tai padarėm.
Dar apie 70 km palei Dunojų, ir mes pasienio perėjoje, kuri yra tiesiog ant tilto prie užtvankos per Dunojų.Visa laimė, kad eilėje tik 2 mšinos, bet praleidžiame apie 40 minučių ant saulutės
Nuo sienos 4 km, ir mes jau kempinge. Jis tok nedidukas, kuriame keli kemperiai iš DE, CH bei du baikeriai iš tos pačios Vokietijos.
Greitai nulekiam iki Nigotin miestelio maisto, ir jau sėdime prie palapinės, guršnojame alutį, o aš kepu čevapči.
- 20230909_190944.JPG (28.2 KiB) Peržiūrėta 766 kartus
Greit ateina tamsa, pasisėdim, kol nelimpa akys ir miegot.
Dienos rida gavosi nemaža, net nustebome – 375 km.
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vėl į Balkanus 2023
Namuose beveik nevalgome mėsos, tai mano lėkštė prie viešbučio pusryčių stalo dažnai atrodo panašiai į paskutinę nuotrauką
Drop a gear and disappear.
Vėl į Balkanus 2023
Ketvirta diena.
Miegojome abu gerai, nežinau, kaip sekėsi kitiems kempingo gyventojams, nes abu mėgstame paknarkti Bet faktas, kad niekas neatėjo pasibelsti į palapinę, o tik su šypsenomis sveikino ryte vokiečių ir prancuzų kalbomis .
Atsikėliau pirmas, nes nesimiegojo ir nesugulėjo ir pradėjau gaminti pusryčius. Į kiaušinienę suejo ir viskas, kas liko nuo vakaronės ir kas nebuvo sušerta kempingo šunims
Dievinu tą kempingo maistą gamtoje.
Pagaminau ir Espresso kavos savo kompaktiniu kavos aparatu. Tai, ko reikia ryte!
Šiandienos maršrutas driekiasi įvairiais keliais keliukais per Serbiją.
Pakeliui pasitaikė štai toks Bosnijos karo priminimas:
Vingiuojame Serbijos keliais ir serpantinais ir ateina laikas užkąsti.
Miestelyje Brus vietinėje neturistinėje kavinėje užsisakome maistą, kurį lapnoja vietinai.
Padavėja pavadina tai hamburgeriu. Na hamburgeris, tai hamburgeris
Pasiemame ir alaus, kad pietų komplektas būtu pilnas
Kai gauname tuos „hamburgerius“ ir suvalgome po trečdalį, suprantrame, kad teks padirbėti tuo reikalu rimtai
Visgi, pilnai neįveikiame, po truputį paliekame.
Dėl info, šie hamburgeriai mums kainavo po 3 Eurus
Kol paietavome, susiradome nakvynę kalnuose viešbutyje.
Tad reikia tik neskubom ten nuvažiuoti
Vos užlipame ant baikų ir 30 laipsnių karštyje riedame toliau.
Pora valanų kelio ir mes kilometro aukštyje prie viešbučio.
O jis atrakintas ir nėra nei dvasios.
Pakilau į antrą aukštą, ten visi kambariai atrakinti, kaikurie, matosi jau turėjo gyventojų, kai kurie pilnai paruošti svečių priemimui. Gaunu žinutę iš šeimininkų, kurį kambarį užimti, ten ir apsigyvename. Po kiek laiko ateina mergina pasiimti pinigus už nakvynę grynais. O kaina tikrai juokinga – tik 15 Eurų. Už dvievietį kambarį su balkonų ir vaizdų į kalnus
Rami vakarienė balkone, dienos aptarimas ir į lovytes..
Tą dieną pravažiavome 270 km.
Miegojome abu gerai, nežinau, kaip sekėsi kitiems kempingo gyventojams, nes abu mėgstame paknarkti
Bet faktas, kad niekas neatėjo pasibelsti į palapinę, o tik su šypsenomis sveikino ryte vokiečių ir prancuzų kalbomis .Atsikėliau pirmas, nes nesimiegojo ir nesugulėjo ir pradėjau gaminti pusryčius. Į kiaušinienę suejo ir viskas, kas liko nuo vakaronės ir kas nebuvo sušerta kempingo šunims
Dievinu tą kempingo maistą gamtoje.
Pagaminau ir Espresso kavos savo kompaktiniu kavos aparatu. Tai, ko reikia ryte!
Šiandienos maršrutas driekiasi įvairiais keliais keliukais per Serbiją.
Pakeliui pasitaikė štai toks Bosnijos karo priminimas:
Vingiuojame Serbijos keliais ir serpantinais ir ateina laikas užkąsti.
Miestelyje Brus vietinėje neturistinėje kavinėje užsisakome maistą, kurį lapnoja vietinai.
Padavėja pavadina tai hamburgeriu. Na hamburgeris, tai hamburgeris
Pasiemame ir alaus, kad pietų komplektas būtu pilnas
Kai gauname tuos „hamburgerius“ ir suvalgome po trečdalį, suprantrame, kad teks padirbėti tuo reikalu rimtai
Visgi, pilnai neįveikiame, po truputį paliekame.
Dėl info, šie hamburgeriai mums kainavo po 3 Eurus
Kol paietavome, susiradome nakvynę kalnuose viešbutyje.
Tad reikia tik neskubom ten nuvažiuoti
Vos užlipame ant baikų ir 30 laipsnių karštyje riedame toliau.
Pora valanų kelio ir mes kilometro aukštyje prie viešbučio.
O jis atrakintas ir nėra nei dvasios.
Pakilau į antrą aukštą, ten visi kambariai atrakinti, kaikurie, matosi jau turėjo gyventojų, kai kurie pilnai paruošti svečių priemimui. Gaunu žinutę iš šeimininkų, kurį kambarį užimti, ten ir apsigyvename. Po kiek laiko ateina mergina pasiimti pinigus už nakvynę grynais. O kaina tikrai juokinga – tik 15 Eurų. Už dvievietį kambarį su balkonų ir vaizdų į kalnus
Rami vakarienė balkone, dienos aptarimas ir į lovytes..
Tą dieną pravažiavome 270 km.
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vėl į Balkanus 2023
Decoy rašė:Žinutės nuoroda Namuose beveik nevalgome mėsos
Negaili tamstos gyvenimas, aršiai puoli visus nes alkanas...
Vėl į Balkanus 2023
draginoid rašė:Žinutės nuoroda Vingiuojame Serbijos keliais ir serpantinais ir ateina laikas užkąsti.
Tai kur serpantinai kuriais vingiuojat? Ar vingiuojat tarp patiekalų?
Vėl į Balkanus 2023
Katys rašė:Žinutės nuoroda Tai kur serpantinai kuriais vingiuojat? Ar vingiuojat tarp patiekalų?
jau minėjau, kad šį kartą pats nustebau, kiek mažai fotkių padariau. Nesifotkino.
Bus video iš kelionės.
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vėl į Balkanus 2023
Penktos dienos rytas saulėtas, kaip ir visi iki šiol, tik kiek vesesnis, kokie 12 laipsnių buvo septintą ryto.
Vėliau saulutė staigiai sušildė orą, ir mes vėl kaitinames saulės voniose.
Pagaminu pusryčius ir kavą, neskubom susirenkame ir pajudame Juodkalnijos link.
Gana greitai kertame sieną, ir mus pasitinka ištisiniai remontuojamų kelių ruožai. Pirmi ispudžiai nuo tos Juodkalnijos dalies ne patys geriausi, ne tokie, kaip jos turistinė pusė prie juros, ar Taros kanjonas.
Dar labiau sugadina vaizdą tiesiog kalnuose išverstas kalnas šiukšlių, taip padarant tiesiog savartyną kalnuose. Aplinkui buvo pasakiški vaizdai su kanjonu, o čia šnait ir savartynas, kuris dar ir dega, nuodydamas viską aplinkui. Ar jis tyčia padegtas, ar savaime užsidegė, nesvarbu. Toks požiuris į gamtą baisus.
Su kiek pagadinta nuotaika riedame toliau link Albanijos. Pravažiuojame paskutinį Juodkalnijos miestelį su degaline, paabejojome, ar piltis kurą, bet kompas rodo, kad galime pravažiuoti apie 200 km, todėl važiuojame pro šalį.
Greitas sienos kirtimas kalnų keliuke ir mes Albanijos pakraštyje. Tikslas – kelias SH20. Žemėlapyje atrodo toks vingiuotas, todėl mes čia.
Ir kelias tikrai, vingis ant vingio, aplinkui kalnų kanjonai ir nerealiai gražu. Keliukas gana siauras, bet nauju asfaltu. Įkalnės ir nuokalnės labai stačios, tad greitis visai nedidelis. Eismo beveiks nėra, tik baikas, kur po vieną, kur grupelėmis pravažiuoja.
Kelias tai gražus, bet jis niekaip nesibaigia, o ir kolonėlių ten nulis
Jau dalinai pradėda rupėti, ar davažiuosime iki kolonėlė, ar reikės kažkur tą benzą medžioti
Bet, kai mocų kompai rodo pas manę 25 km, pas kolegą 14, navigatorius parodo iki kolonėlės 20 km
O dar reikia ir kalną vieną kitą iveikti į viršų.
Labai labai jau negazuodami visgi pasiekiam kolnėlę šalia Škodero ežero. Atvažiavome praktiškai ant garų.
Pilames, kaip vėliau paaiškėjo, prabangų kurą po 1,88, ir po 2 km stovime ant saulės karščio eileje. 30 minučių ir vėl grįžtame į Juodkalniją.
Per pirmas šios dienos 5 valandas pravažiavome tik 200 km
Pavažiuojame gražiais keliais palei Škoderą, stojame kažkokiame miestelyje užkasti, kavos ir užbookinti nakvynę. Jamam apartamentus Budvoje ir lekiam per karštį jau įsivaizduodami, kaip atmirksime jūroje
Važiuojame į Budva senuoju, vingiuotu keliu, kaip nebūtu trikę šiandien serpantinų
Pasiekiam apartamentus, staigiai nusimetam šlapias aprangas, po buteliuką alaus ir žygiuojam prie jūros.
10 minučių ir mes skaidrioje šiltoje Adrijos jūroje.
Pamirkstam kokias 15 minučių ir neskubom einam pasivaikščiuoti ir į kavinę vakarienės.
Sotus maistas, gardus alus, o lauke jau tamsu. Dar kiek prasieiname vakarine Budva ir laikas pailsėti.
Per šią dieną prasukome 280 km.
Vėliau saulutė staigiai sušildė orą, ir mes vėl kaitinames saulės voniose.
Pagaminu pusryčius ir kavą, neskubom susirenkame ir pajudame Juodkalnijos link.
Gana greitai kertame sieną, ir mus pasitinka ištisiniai remontuojamų kelių ruožai. Pirmi ispudžiai nuo tos Juodkalnijos dalies ne patys geriausi, ne tokie, kaip jos turistinė pusė prie juros, ar Taros kanjonas.
Dar labiau sugadina vaizdą tiesiog kalnuose išverstas kalnas šiukšlių, taip padarant tiesiog savartyną kalnuose. Aplinkui buvo pasakiški vaizdai su kanjonu, o čia šnait ir savartynas, kuris dar ir dega, nuodydamas viską aplinkui. Ar jis tyčia padegtas, ar savaime užsidegė, nesvarbu. Toks požiuris į gamtą baisus.
Su kiek pagadinta nuotaika riedame toliau link Albanijos. Pravažiuojame paskutinį Juodkalnijos miestelį su degaline, paabejojome, ar piltis kurą, bet kompas rodo, kad galime pravažiuoti apie 200 km, todėl važiuojame pro šalį.
Greitas sienos kirtimas kalnų keliuke ir mes Albanijos pakraštyje. Tikslas – kelias SH20. Žemėlapyje atrodo toks vingiuotas, todėl mes čia.
Ir kelias tikrai, vingis ant vingio, aplinkui kalnų kanjonai ir nerealiai gražu. Keliukas gana siauras, bet nauju asfaltu. Įkalnės ir nuokalnės labai stačios, tad greitis visai nedidelis. Eismo beveiks nėra, tik baikas, kur po vieną, kur grupelėmis pravažiuoja.
Kelias tai gražus, bet jis niekaip nesibaigia, o ir kolonėlių ten nulis
Jau dalinai pradėda rupėti, ar davažiuosime iki kolonėlė, ar reikės kažkur tą benzą medžioti
Bet, kai mocų kompai rodo pas manę 25 km, pas kolegą 14, navigatorius parodo iki kolonėlės 20 km
O dar reikia ir kalną vieną kitą iveikti į viršų.
Labai labai jau negazuodami visgi pasiekiam kolnėlę šalia Škodero ežero. Atvažiavome praktiškai ant garų
.Pilames, kaip vėliau paaiškėjo, prabangų kurą po 1,88, ir po 2 km stovime ant saulės karščio eileje. 30 minučių ir vėl grįžtame į Juodkalniją.
Per pirmas šios dienos 5 valandas pravažiavome tik 200 km
Pavažiuojame gražiais keliais palei Škoderą, stojame kažkokiame miestelyje užkasti, kavos ir užbookinti nakvynę. Jamam apartamentus Budvoje ir lekiam per karštį jau įsivaizduodami, kaip atmirksime jūroje
Važiuojame į Budva senuoju, vingiuotu keliu, kaip nebūtu trikę šiandien serpantinų
Pasiekiam apartamentus, staigiai nusimetam šlapias aprangas, po buteliuką alaus ir žygiuojam prie jūros.
10 minučių ir mes skaidrioje šiltoje Adrijos jūroje.
Pamirkstam kokias 15 minučių ir neskubom einam pasivaikščiuoti ir į kavinę vakarienės.
Sotus maistas, gardus alus, o lauke jau tamsu. Dar kiek prasieiname vakarine Budva ir laikas pailsėti.
Per šią dieną prasukome 280 km.
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vėl į Balkanus 2023
Juodkalnija ziauriai grazi salis, bet Budva tai man primine dydeli betono gabala. Gal toks vaizdas buvo susidares, kadangi gyvenau graziame miestelyje. Pamirsau pavadinima, link Albanijos sienos, kaip su maisto kainomis dabar Juodkalnijoje?
Vėl į Balkanus 2023
draginoid rašė:Žinutės nuorodaTWIN rašė:Žinutės nuoroda Juodkalnija ziauriai grazi salis, bet Budva tai man primine dydeli betono gabala. Gal toks vaizdas buvo susidares, kadangi gyvenau graziame miestelyje. Pamirsau pavadinima, link Albanijos sienos, kaip su maisto kainomis dabar Juodkalnijoje?
kainos kavynese ivairios: Budvoje salia juros yra ir po 20-30 uz patiekala, bet yra kavyniu, kur antri patiekalai 7-12 eur. Po LT nebaisu
. Bet porciju dydis tikrai ne lietuviskas Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra