2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Kelionės, kelionių aprašymai.
Vartotojo avataras
Decoy
Pranešimai: 3532
Užsiregistravo: 2015-10-28 19:26
Karma: 1726

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Decoy » 2018-05-12 07:09

Sveiki visi,

Jau po kelių minučių išbėgu balnoti paruoštą žirgą ir skubėti į susitikimą su Giedrium (okuma). Šiandien, keturiese, startuojame į šių metų 'megaratuką'. Kompanijoje yra 4 motociklai - GTR, FJR, VFR ir Varadero. Keliautojai - aš, okuma (Giedrius), Badža (Robertas) ir Viktis (Viktoras).

Šių metų planas yra toks: https://www.dropbox.com/s/sx7docda22618 ... p.pdf?dl=0

Dienų maršrutų nekopijuosiu, viskas yra dokumente.

Kol kas va taip trumpai, daugiau turėtu būti kiekvienos dienos pabaigoje, tradiciškai :-)


Drop a gear and disappear.
Vaidoce
Pranešimai: 159
Užsiregistravo: 2016-11-01 14:10
Karma: 77

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Vaidoce » 2018-05-12 08:11

Lauksim įspūdžių ir linkiu sėkmės!

Išsiųsta naudojantis E5823 Tapatalk 4 Lt
Vartotojo avataras
Decoy
Pranešimai: 3532
Užsiregistravo: 2015-10-28 19:26
Karma: 1726

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Decoy » 2018-05-13 00:48

...susitarėme susitikti 10-tą valandą ryto, Lazdijų CircleK (ex Statoil). Tikriausiai, pelningiausioje degalinėje visoje Lietuvoje. Su Giedriumi iš Vilniaus išvažiavome 7:45, ir buvome vietoje jau 9:30. Robertas, iš Joniškio, atvyko lygiai-lygiai 10. Viktoras vėlavo pusvalandžiu, dėl savijautos ir fakto, kad važiavo yra iš Klaipėdos.

Paveikslėlis

Pradžioje, po 170km iki Lazdijų, ir papildomus 100+ km iki Bialystoko, man pasirodė, kad ši diena nebus niekuo ypatinga ir net neturėsiu apie ką rašyti, tačiau įvertinus vakarinę dalį ir bendrus atnaujintus Lenkijos įspūdžius, pojūčiu yra, net, perteklius.

Visų pirmą, dar kartą pasitvirtino 2 faktai: kad Lenkijos keliai yra vieni geriausių Europoje, ir kad Lenkijos keliai, taipogi, gali staigiai tapti vienais prasčiausių Europoje. Laimei, vos keliems kilometrams. Patiko anksčiau nepastebėtas apšviestų ženklų kiekis. O svarbiausia - jokių gulinčiu policininkų. Wtf Lietuva, seriously...

Nuotaiką praskaidrino atkarpa nuo Serijų iki Augustavo priminė Labanoro girią. Be kalniukų, bet su didingesnėmis pušimis. Važiuoji ir negali atsidžiaugti. Eismas ganėtinai ramus, fūrų - vienetai.

Matėme 2 atvejus, kai vienišas bet, akivaizdžiai prižiūrėtas šuo bando tvarkingai kirsti gatvę pėsčiųjų perėjoje. Pradžioje neįvertinau jo kaip eismo dalyvio ir pristabdžiau tik paskutinę minute - šuo žengė į perėją, suprato kad jo nepraleidžia, apsisuko ir grįžo į pradinę vietą. Kai mes pravažiavome, veidrodėlyje stebėjau kaip jis padarė antrą ir jau sėkmingą bandymą. Antrą kartą jau viską supratau iškart, pristabdžiau, ir kitas šuo laimingai įveikė užduoti iš pirmo karto. Nemanau kad nufilmavau, nes ir antrą kartą man tai buvo didžiulė nuostaba.

Deja, dėl kelio tvarkymo darbų ir nepakankamai aukšto kelio per kaimukus tempo pavėlavome į "Muzeum Zamoyskich w Kozłówce", todėl nusprendėme paskubėti į Liubliną ir praleisti ten daugiau laiko.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Miestas yra labai panašus į Vilnių - platus ir žalias. Tie patys 600K gyventojų. Vietomis suveikdavo dejavu - važiuoti ir matai Viršuliškės, trūksta tik televizijos bokšto. Tačiau senamiestis visai kitoks - plačios aikštės, didžiuliai fontanai, vaikų žaidimo aikštelės, jokių automobilių, viskas pritaikyta pėstiems. Dar noriu paminėti faktą, kad didžioji auditorijos dalis - jaunimas. (Nesupraskite mane neteisingai bet) Nepastebėjome jokių pensininkų ar, kokių nors įkyrių azijietiškų turizmo grupių.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Čia nemokamai aplankėme ekspozicijų ir meno centrą - "centrum spotkania kultur". Lietuvoje iš mūsų "nuluptu" mažiausiai 5 eurus. Čia - visi yra laukiami nemokamai. Įdomi šiuolaikinė vieta su meninė ekspozicija ir labai įdomiu "stogo sodo" dizainu, su kavinėmis, apžvalgos aikštelėmis ir t.t.

Paveikslėlis

Apėjome senamiesti, nutūpėme vienoje ir kavinių vietinio alaus. Taip, promilės, bet ką daugiau gali sugalvoti 4 rimtų ir alkanų vyrų kompanija ? :D Pakeliui namo, paaiškėjo kad tuoj-tuoj vyks centrinio muzikinio fontano šou programa, kuris susidaro iš vandens ir šalia esančio Merijos (?) pastato projekcijų su muzikine/informacine palyda. Deja, viskas Lenkų kalba.

Paveikslėlis

Įveikėme ~550km, rytoj laukia trumpas 220 maršrutas į Lvova. Apart kultūrinės programos mūsų laukia Ukrainos muitinė :-) Pirmos kelionės dalies tikslas yra saugiai atvykti į Odesą.
Drop a gear and disappear.
Vartotojo avataras
Decoy
Pranešimai: 3532
Užsiregistravo: 2015-10-28 19:26
Karma: 1726

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Decoy » 2018-05-13 18:33

Panasu, kad interneto siandien neturesime. Abiejubdienu update rytoj rasysime :oops:

Labai trumpai - jau Lvove, vel kabake, kulturinames :D
Drop a gear and disappear.
Vaidoce
Pranešimai: 159
Užsiregistravo: 2016-11-01 14:10
Karma: 77

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Vaidoce » 2018-05-13 20:22

Tai jau turbūt kultūrinėje programoje ne alus, o vietinė degtinaitė, kad neto nebebėra

Išsiųsta naudojantis E5823 Tapatalk 4 Lt
Vartotojo avataras
draginoid
Pranešimai: 2482
Užsiregistravo: 2015-10-26 12:46
Karma: 977

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė draginoid » 2018-05-14 23:02

Tai ka, Porochas jums interneta atjunge? :)
Jau kazkaip nerimaujame visi :)
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vartotojo avataras
Tinkladraskis
Site Admin
Pranešimai: 2606
Užsiregistravo: 2015-10-21 20:21
Karma: 1151

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Tinkladraskis » 2018-05-14 23:21

Reiškias atostogos einasi gerai :)
Vartotojo avataras
Decoy
Pranešimai: 3532
Užsiregistravo: 2015-10-28 19:26
Karma: 1726

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Decoy » 2018-05-15 01:51

Naktis buvo... sunki :D Esu, kaip sakoma, "light sleeper", todėl niekaip negalėjau priprasti prie naktinio Giedriaus ir Viktoro dueto. Vienas rodė savo įprastus kankinimo sugebėjimus, antras kovojo su sloga.

Susitarėme atsikelti 7:30, kad galėtume išvažiuoti ties 9, tačiau, praktikoje - visi buvome ant kojų jau 7 ryto.

Is apartamentu pajudėjome ties 8:30. Dienos rytinis įdomumo taškas buvo Liublino koncentracijos stovyklos "Majdanek" parkas. Labai grubiai tariant, tai yra 2x2 kilometru pločio pieva su atstatytais ar išsaugotais stovyklos pastatais. Barakuose įsikūrė nuotraukų ir įvairių dokumentuotų istorijų ekspozicijos, bet, be abejo, labiausiai įsiminė pilnai išsaugota dujų kamera, krematoriumas ir viena parodos dalis su tūkstančiais vienu ar kitu būdu žuvusių kalinių :( ir kitos panašios ju minėjimo instaliacijos.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Lankymas yra visiškai nemokamas, kas ir vėl stebina. Lietuvoje už tą paimtu mažiausiai 10 eur.

Iš stovyklos pajudėjome tiesiai i PL/UKR pasienį (kelio - ties 130 km). Nors eismo nepastebėjome, tiksliau - jo nebuvo visai, pakliuvome į nedidelę eilę, kur teko praleisti apie 20 minučių iki "priėmimo". Lenkai pasitiko keliautojus "by the book", surinko dokumentus, patikrino ka vežame (apart manęs, matyt plati šypsena išsklaidė visas abejones ir garantavo, kad esu absoliučiai draugiškas šalies lankytojas). Po trumpo ~15 minučių patikrinimo mus "paleido"
į Ukrainos pasienio dalį.

Čia ir sustresavo Giedriaus Vardero: vėl 'pakibo' Hondos HISS rakto paieška. Nepadėjo nei švelnumas, nei širdingi pokalbiai. Pradžioje, motociklas buvo nustumtas, kad galėtume tvarkyti gedimą už pasienio punkto ribų. Plius, galvoje sukosi girdėta teorija, kad HISS kodas po patikrinimo yra saugojamas atmintyje 15 min. Vėliau - resetinamas,  keičiamas naujai sugeneruotu. Todėl "žirgui" buvo duota nemažai 'asmeninio laiko', taip sakant, apmąstyti savo poziciją ir padaryti išvadas'.

...Kitoje pasienio pusėje mūsų kompaniją pasitiko dvi labai žavios ukrainietės - išdavė "talonėlius", paaiškino kaip su jais elgtis. Paaiškėjo kad šito pasienio punkto taisyklės yra labai panašios į ligoninės sveikatos patikrinimo pažymas - gauni popieriuką, turi apeiti kabinetus ir surinkti "parašus". Pirma - asmens dokumentai ir tech pasas, antra - transporto priemonės "statusas" teisėsaugos institucijose, trečia - išrašas/patvirtinimas ir Regitros, kad viskas yra būtent taip kaip nurodyta. Surinkus visą parašų ir štampų komplektą - mus išleido į šalies teritoriją. Daiktų, beje, niekas netikrino.

Paveikslėlis

Išvažiavus iš pasienio punkto, Giedriaus Varadero 'self time' neatnešė jokių vaisių, todėl teko pereiti prie 'the hard way' sprendimo - trumpinti laidus. Jam tai ne naujiena - po 5 minučių immobilizeris atsigavo ir mes pajudėjome link Lvovo.

Ukraina pasitiko Lietuvos motociklininkus ir puikiais keliais, ir ganėtinai apleista aplinka. Likus 30km iki destinacijos staigiai nukrito temperatūra, atsirado medžius lenkiantis vėjas. Supratome, kad vejamės didžiulį debesį - tuoj pakliūsime į jo spąstus.  Laiku sustojus degalinėje supratome, kad jis laiko kursą tuo pačiu maršrutu. Palaukėme 15 min ir pratęsėme savo kelionę. Po tik ką įvykusios audros Lovovas blizgėjo po vakarine saule ir tuo pačiu metu skendo balose. Strateginis juostų keitimas, važiavimas žiedais, kitų transporto priemonių greitas lenkimas sausose atkarpose ar praleidimas į priekį siekiant išvengti "dušo" iš po aplinkinių automobilių ratų man pasirodė labai įdomiu sportu :D

Iki pačiame centre esančių apartamentu privažiuoti nepavyko. Pasirodo, savaitgaliais, miesto centras tampa pėsčiųjų zona. Viskas įvažiavimai uždaryti kordonais, ką kruopščiai prižiūri policija. Apsukus 2 ratukus aplink Lvovo širdį ir neradus galimybės priartėti prie vietos bent 500 metru atstumu, nusprendžiau sustoti ramioje vietoje, ir nubėgti raktų pėsčiom, tuo pačių pasidomėti dėl parkingo. Galiausiai, po NT savininko instruktažo, ratais-kvadratais atvažiavome į namo kiemą.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Sumoje, ir sienoje, ir dėl audros, ir dėl klaidžiojimo ieškant privažiavimo praradome virš 1,5 valandos brangaus laiko, dėl ko atsisakėme vietinio Alaus muziejaus/gamyklos lankymo. BET, tą praradimą kompensavome Trip adviserio rekomenduojamoje užeigoje "Kumpel". Šį kartą ir gėrimais, ir siūlomu maistu liko patenkinti visi. Uz 2 500g šonkauliukų porcijas su garnyru, pora kitų karstų patiekalų, salotų porciją ir 4 litrinius alaus bokalus sumokėjome 42 eurus. Ir tai yra labai aukšto lygio vietoje pačiame centre :O

Paveikslėlis

Papildomai, apėjome dar kelias įdomias vietas, pvz - įžymiąją ir LABAI įspūdingą savo interjeru, 4 aukštų kavinę 'Gas Lamp'.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Pasivaikščiojome centru, pasigrožėjome aikštėmis, vietine muge, keliomis bažnyčiomis. Apsipirkome pusryčiais šalia esančioje parduotuvėje ir grįžome namo. Parduotuvės kainos, beje, man pasirodė itin aukštos, pvz 'standartinė 125g mozarela' kainavo 1,5 eur, kai net Maximose jo kaina neviršija 80 euro ct. Analogiško Lietuviško jogurto už 60 ct kaina čia irgi buvo virš vieno euro. Pasijuokėme iš prancūzų ir italų vėliavomis apkabintos Džiugo ekspozicijos :D

Paveikslėlis

Paveikslėlis

...Rytoj dieną pradėsime nuo dar vienos Lvovo vizitines kortelės - Lichačiovo kapinių. Turistus ten įleidžia kaip tik nuo 9 ryto. Laukia Kelias į Vinnicą.
Drop a gear and disappear.
Vartotojo avataras
Decoy
Pranešimai: 3532
Užsiregistravo: 2015-10-28 19:26
Karma: 1726

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Decoy » 2018-05-15 02:42

Pirmadienį vėl startavome anksčiau nei tikėjomės.

Bet iš pat ryto susidūrėme su netikėtumais. To priežastis - įsikūręs virš mūsų motociklų parkavimo vietos balandžių pulkas. Laimei, technika praleido naktį po uždangalais, todėl jos pačios valyti neteko...

Antru ir dar didesniu iššūkiu tapo drėgnos akmeninės senamiesčio gatvės. Kelis kartus kamščiuose gaudžiau į duobę slystantį priekinį ratą. Laimei - ir čia viskas vyko sėkmingai. Važiuojant stebėjome nepatenkintus skubančius į darbą vietinių gyventojų veidus, kažkas jau spėjo atsižymėti eismo įvykyje, kiti aktyviai signalino šalia važiuojantiems kolegoms ir t.t.

Paveikslėlis

Nepaisant to, kad Lichačiovo kapinių turėtu 'atsidaryti' 9 ryto, vartais buvo atviri jau 8:30. Padarėme garbės ratuką porą maršrutų (jų siūlo 4, vienas pagrindinis, ir pora papildomų). Negaliu teigti kad mūsų kompanijai vieta pasirodė labai didinga. Tikriausiai, žinant čia palaidotų asmenų pavardes kažkam būtu žymiai įdomiau. Bet, čia apsilankyti tikrai verta. Labiausiai išsiskyrė memorialų gamybos kruopštumas ir ramybė. Susipažinome su vietinių žaisminga voverių populiaciją, čia tokiems gyvūnams yra tikras rojus.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Užsipylėme kuro ir, su lengvo lietaus palyda išvykome į Ukrainos gilumą.

Ieškant galimų maršrutų gerai išnagrinėjau Google Maps street view ir pasirinkau tik, garantuotai asfaltuotus ir neblogai atrodančius kelius, tačiau, realybėje pamatėme ką kitą. Deja, mitas apie "po žiemos asfaltas ištirpo kartu su sniegu" pasitvirtino 100 procentų. Net ir geriausias (ne tik ką atnaujintas) kelias buvo labai panašus ir "Paberžės tarką".

Paveikslėlis

Vienu momentu nusukome į asfaltuotą kelią, kuris, po 2km patapo žvyro keliu su asfalto 'salelėmis'. Po kilometro - danga atsistatė, vėliau vėl dingo. Kartais situacija apsiversdavo iki absurdo - ar kur nors matėte, kad plentinis motociklas bandytu apvažiuoti asfaltą žvyru (kelio šonu)? Ne, o čia - teko. Jeigu manote, kad matėte kaip gali "banguoti" danga - nematėte, kol neapsilankysite čia. Kelis kartus įšokdavau į tokią provėžą ar duobę, jog buvau tikras jog arba pramušiau padangą, arba sulanksčiau diską. Lygtais apsiėjo.

Prie viso to, kelias vingiavo pro autentiškus kaimus, pro jį bėgiojo žąsis su žąsiukais, karvės, arkliai, ožiai, antis, vištos, šunis, katės ir t.t. Tam tikrais atvejais juos reikėjo apvažinėti kelio centre. Labiausiai buvo nepatenkinti būtent žąsis - visų pirmą jie nesitraukė iš kelio, antrą - piktai ir garsiai įrodinėjo savo tiesas mūsų nugarom. Matėme bent 10 rūšių skirtingų traktorių.

Ne veltui, pamatę apsiniaukusią aplinką - užsidėjome visą turimą neperšlampamą apranga. Kelis kartus mus pagavo trumpalaikis bet labai stiprus lietus. Vienu momentu, jis staigiai ir netikėtai peraugo į krušą, nuo kurios skaudėjo visos rankos ir kojos. Robertas ją nufilmavo, bus įdomu atsiminti. Dėl minimalaus matomumo ir apledėjusio kelio teko lėtinti greitį iki minimumo ir įjungti avarines šviesas.

Paraleliai, stebėjome labai keistus kitų vairuotojų veiksmus. Kartais automobiliai tiesiog išvažiuodavo į priešinga eismo juostą ir grįždavo į savo po kelių sekundžių (tarsi lenkdami ar apvažiuodami kažką nematomo). Kartais jie staigiai prisiglausdavo prie vieno ar kito savo juostos krašto. Nekomentuosiu dėl ko tai gali pasireikšti, bet buvome priversti važiuoti ypač dėmesingai.

Aplankėme ant kalvos įsikūrusį vienuolyną su labai įspūdingų kraštovaizdžiu. Iš kitos pusės - vaizdai pilnai kompensavo prastus kelius (bent jau asmeniškai man).

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Trumpai tariant, šiandien mums buvo tikras "The Ukrainian Experience". Dėl kurio ir vėl praradome bent 2 valandas laiko. Todėl, deja, nespėjome apžiūrėti Vinnicą dienos šviesoje. Vakarė, tradiciškai apsilankėme vietinėje TripAdviserio aukštai įvertintoje kavinėje (šį kartą "McLaud pub" - labai panaši į mūsų senas Bravarijas) ir apėjome garsesnius architektūrinius paminklus.

Paveikslėlis

Rytoj turėtume pasiekti Juodąją jūrą... 8-)
Drop a gear and disappear.
Vartotojo avataras
Decoy
Pranešimai: 3532
Užsiregistravo: 2015-10-28 19:26
Karma: 1726

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Decoy » 2018-05-16 02:07

Mūsų šiandienos istorija yra ganėtinai trumpa, bet turininga.

Išvažiavus iš Vinnicos, dėl akivaizdžios kelių kokybės padėties buvo nuspręsta keliauti į Odesą tik tiesiausiu ir greičiausiu maršrutu. Tačiau, net neįtarėme, jog valstybinis kelias (pvz Kaunas Prienai), gali būti ganėtinai geru pradžioje, o vėliau - konvertuotis į pragarišką kelių kilometrų žvyro ir pusmetrinio diametro 20-30 cm gylio duobių "pragaro atkarpą".

Čia vyrauja visiška anarchija - kiekvienas eismo dalyvis važiuoja tik jam patogiausiu keliu ir greičiu, nepaisant jokių kelių eismo taisyklių, ženklų ir t.t. Prašokti pavyksta 9 ir 10 duobių, viena dažniausiai tampa nepastebėta jau per arti, kad kažką keisti. Tekdavo susitaikyti ir kūnu kompensuoti smūgius, pvz staigiai traukti vairą į priekį ir panašiai.

Iš šitos "The Ukranian Experience" dalies labiausiai patiko efektas, kai abu motociklo ratai sinchroniškai įvažiuoja ir išvažiuoja į/iš gilios duobės. Švelnus aukščio svyravimas kartu su amortizatorių eiga siekia 50 cm.

Valant motociklus po šituo panašių nuotykių pastebėjome, kad Viktoro VFR1200 radiatorius prarado sandarumą ir iš 'grilio' leidžia aušinimo skystį. Gerai įkaitus - antifrizas garuoja, stovint - tiesiog lašą.

Pradžiai, susitarėme turėti papildomą skysčio talpą, kad galėtume dapilti, o atvykus į Odesą pabandyti spręsti problemą rimčiau.

Išvažiuojant iš Vinnicos kelio į tiesią "Odesos" magistralę iškart pažeidėme KET ir buvome sustabdyti policijos. Problema tame, kad dėl lėtos fūros apvažiavimo visiškai nepastebėjome STOP ženklo prieš pagrindinį kelią (ji užblokavo vaizdą). Už tai Ukrainoje gresia net 15 eurų baudos :shock: :lol: :lol: . Atsižvelgiant į pareigūnų kiekį ir vietoje esanti stacionarų postą - tai yra viena vaisingiausių jų darbo vietų, o mes - ne pirmi ir net ne šimtiniai šią dieną.

Pateikiant dokumentus pareigūnams, pristatėme savo versiją, į ką vienas iš jų jis atsakė klausimu: "kodėl Jūs lenkėte fūra šitoje vietoje?". Atsakiau, kad kelias yra labai platus ir nėra sužymėtas, nėra jokių ženklų apie eismo juostas, ir kad mes jos nelenkėme, o apvažiavome, juk "lenkimo" manevras numato išvažiavimą į priešingą eismo juostą". Su komentarais "Gal būt pas Jūs yra taip, bet pas mus - kitaip", man buvo pasiūlyta susipažinti su UKR KET rusų kalba. Sutikau, tačiau gavau ukrainietišką knygelę. Pasipiktinau, kodėl man tik ką siūlė vieną kalbą, o informaciją pateikė kita. Atsakymas buvo visiškai netikėtas: "nes tai yra mūsų valstybės kalba". Tapo aišku, kad jie jau, taipogi, pradėjo stresuoti. Šitoje vietoje patvirtinau, kad nepaisant savo nuomonės, nenorime ginčytis, viską pripažįstame ir sutinkame sumokėti baudas. Kad mus reikia kuo greičiau gauti protokolus ir važiuoti toliau.

Čia viskas pasisuko dar įdomiau: tarpusavi policininkai pradėjo diskutuoti, kaip išrašinėti baudas, ar kiek vienam atskirai, ar kažkaip kitaip? (tikriausiai, kitas variantas buvo išrašyti visas 4 man vienam?). Galiausiai, jie pasidomėjo kur mes keliaujame, ar yra tvarkingi mūsų kiti dokumentai ir ar prieš tai mus kas nors jau baudė. Sužinojus, kad viskas yra gerai - tiesiog atidavė dokumentus ir paprašė būti atidesniems, neskubėti. Asmeniškai irgi atsiprašiau dėl savo tono, nes mums tai yra labai didelis stresas. Pratiesėme savo kelionę.

"Sukant" 300 tiesių kilometrų VFR radiatorius pradėjo garuoti dar stipriau. Sustojus papildyti skysti, kompanija pradėjo dairyti sprendimų. Kadangi detalė yra aliumininė, ji nėra taisoma (yra tik labai trumpalaikiai sprendimai, kad galėtum atvažiuoti į servisą ar savo garažą). Viktoras pasikonsultavo su savo meistrais, o Robertas gavo vietinio motociklininko, kuris galėtu "sumyšti galus", telefono numerį.

Labai trumpai, Odesoje, bendromis komandos jėgomis ir su mūsų nuomojamo būto savininko pagalba (jo bendravimo būdas - visiškai atskira ir ilga istorija) suderinome netoliese esančio naudoto radiatoriaus pirkimą ir jo siuntimą kitai dienai mūsų adresu. Kadangi detalė keičiasi labai paprastai - bandysime tą atlikti patys.

Uždėjus taškus virš "i", vakarą praleidome naktinės Odesos senamiesčio ir uosto aplinkoje. Gavome patarimų kur ką pamatyti ir patikslinimą, kur ir kada susitinkame su gidų į Odesos katakombų ekskursiją.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Laukia svarbi diena.
Drop a gear and disappear.
Vartotojo avataras
ramgav
Pranešimai: 586
Užsiregistravo: 2015-10-30 10:31
Karma: 350

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė ramgav » 2018-05-16 07:12

+380442724659
Cia yra Ukrainos "telefon doverija". Atsitikus kazkam neypac gero - skambutis turetu padeti. Cia labiau su ivairiais "organais", korupcija etc susijusiems reikalams.
Kaip moke mus vienas, ant neteisingos santvarkos piktas ukrainietis:
1. Dokumentus pagal istatyma reikia "predjevit", o ne atiduoti policininkui i rankas.
2. Demonstratyviai viska irasineti. Tai neuzdrausta, o jie to bijo, kaip velnias kryziaus.
3. Zinoti savo teises. Pvz 3val po sulaikymo turi pamaitinti, 5val, turi pasirupinti nakvyne. Ir juk jus galite nezinoti nei UA, nei RU kalbos, tuomet sertifikuotas vertejas reikalingas :)
4. +380672621058 Sasha. Cia jo numeris, jei reiktu kokios nors konsultacijos. Sakykit, kad baikeriai is LT, ir kad numeri gavot is kitu baikeriu is LT, kurie "bikepost'e" lankesi. Tikrai patars vienoj, kitoj situacijoj

Mums jo patarimai labai padejo. Netgi prie +54 pro GAI posta ;)
I just want to live while I'm alive..
R1200GSA LC; 690EnduroR
ramgav klajonės
SaintBastards.lt
Vartotojo avataras
draginoid
Pranešimai: 2482
Užsiregistravo: 2015-10-26 12:46
Karma: 977

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė draginoid » 2018-05-16 08:48

Nenori keliauninku Ukraina paleisti. Patikot jus, matyt. Pinigus leidziat graziai baruose :)
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vartotojo avataras
Decoy
Pranešimai: 3532
Užsiregistravo: 2015-10-28 19:26
Karma: 1726

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Decoy » 2018-05-16 08:56

Ryto naujienos - radiatorius nuimtas, problema aiški, laukiame naujo.
Aliuminį pratrynė aušintuvas, tik neaišku kaip - viskas tvirta, nejuda...

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis
Drop a gear and disappear.
Vartotojo avataras
draginoid
Pranešimai: 2482
Užsiregistravo: 2015-10-26 12:46
Karma: 977

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė draginoid » 2018-05-16 09:24

Laukia smagi dalis su sistemos nuorinimu :)
Daug kam tai sukelia ne viena antifrizo fontana :)
Gerai padeda service manual, jei toks yra.
Sekmes!
Keturi ratai vežioja kuną, o du ratai - sielą.
Vartotojo avataras
turistux
Pranešimai: 2156
Užsiregistravo: 2015-11-01 18:04
Karma: 745

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė turistux » 2018-05-16 09:49

Musėt, į tokias šalis saugiau, patikimiau keliaut ant DR650, XT660... :?
Beverly 350 ST
Vartotojo avataras
Slafka
Pranešimai: 59
Užsiregistravo: 2016-06-22 17:55
Karma: 27

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Slafka » 2018-05-16 20:43

aušinimo problema nepabėgo ir šeis metais :shock: , pažįstama tema, kažkas buvo panašaus :lol: :lol: :lol:
4xRG
Pranešimai: 4190
Užsiregistravo: 2015-10-22 12:20
Karma: 918

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė 4xRG » 2018-05-16 21:34

Ar man vaidenasi ar tenai sulinkes radiatoriaus šonas?
IMG_3825.jpg
Vartotojo avataras
okuma
Pranešimai: 780
Užsiregistravo: 2015-10-30 12:05
Karma: 363

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė okuma » 2018-05-16 21:47

Vaidenasi tau
Vartotojo avataras
Badža
Pranešimai: 17
Užsiregistravo: 2018-02-10 21:02
Karma: 27

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Badža » 2018-05-17 00:33

Foto papildymas
Prikabinti failai
image_1526444985802.jpg
image_1526444819381.jpg
image_1526444789906.jpg
image_1526444506832.jpg
image_1526444412105.jpg
image_1526444326604.jpg
Rytas už vakarą protingesnis...
Vartotojo avataras
Decoy
Pranešimai: 3532
Užsiregistravo: 2015-10-28 19:26
Karma: 1726

2018 05 - Rytų Europos megaratukas

Standartinė Decoy » 2018-05-17 01:26

Penkta kelionės diena, pavadinsiu ją "Žmonės".

Visų pirmą, pagal planą, nuvykome susitikti su mūsų Odesos katakombų gidu. Nuo apartamentų - vos 3km, todėl 9 ryto iš čia išėjome pėsčiom. Pirmą kartą pamatėme miestą dienos šviesoje, su skubančiais į darbą žmonėmis, atidarytomis parduotuvėmis, kavinėmis ir kioskeliais. Aplinka ūžė kaip skruzdėlynas.

Vladislavas (Gidas), pastebėjo mus iš tolo, pribėgo, pasisveikino ir teigė jog visiškai tiksliai nustatė, jog čia yra Lietuvių baikerių kompanija. Pasakė, kad jam labai patiko mūsų planas aplankyti kaip "turistines" taip ir "laukines" katakombas tą pačią dieną. Patikslintas planas susidarė iš 2,5 valandų Odesos sutvarkytuose požemiuose, 20 min važiavimas viešuoju transportu į rajoną, kur praleisime dar 1-1,5 valandas laukinėje jų dalyje.

Kompanija priėjo prie įėjimo į labirintus, kuris atrodė kaip standartinis metalinis kiemo garažas, tačiau, viduje, pamatėme neapšviestus laiptus žemyn ir žygio įranga apkabintas sienas. Mus aprūpino šalmais ir gerais kompaktiškais žibintuvėliais.

Paveikslėlis

Labai trumpai apie vietą: Odesos katakombos atsirado 19 amžiuje akmens kasyklos pavidalu. Medžiagas rinko visur, kur tik galėjo ir, dėl geologinių savybių - labai lengvai. Bėgant laikui, pagrindinė dalis atlieka savo paskirti iki šiol, bet labiau pramogai (nors, kartais, ir pagal tiesioginę paskirtį, vietiniais gyventojais). Pačiame mieste vieta buvo adaptuota į karo slėptuves, kalėjimus ir pan. Vėliau, ja susidomėjo mokslininkai - geologai, istorikai ir t.t., atėjo ekstremalaus turizmo banga. Per 20 metų buvo sužymėta virš 2500 km tunelių Odesos rajone, kas yra pats didžiausios tokio tipo tinklas visame pasaulyje. Pačio miesto dalis - 450km. Tik 2015 metais miestas pripažino Odesos katakombas nacionalinio paveldo vertybe. P.S. nesu visiškai tikras dėl faktų, bet jie turėtu būti labai arti tiesos.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Su gidu mums pasisekė LABAI-LABAI. Vladislavas yra vienas iš labiausiai patyrusių vedlių, istorikas pagal išsilavinimą, nacionalinio greito reagavimo gelbėjimo būrio (МЧС) aktyvus narys, specializuojasi būtent žmonių paieškoje ir gelbėjimo darbais požemiuose. Taip pat, jis dirba konsultantu kitoje valstybinėje su geologija susijusiuose kompanijoje, kurią samdo nekilnojamo turto ir statybos įmonės tikrinti aplinką, vietovių tinkamumą statyboms ir t.t. Iš komercinės pusės - jam labai patinka atlikti gido funkcijas, kadangi čia pavyksta ir sutikti naujų įdomių žmonių, ir aplankyti mėgstamiausias vietas ir, per vieną dieną, uždirbti tiek, kiek nemoka už to pačio gelbėtojo darbą pes mėnesį.

Į nevisai korektišką klausimą - kodėl jis nesusikoncentruoja turizme Vladislavas atsakė: "jeigu nepadėsiu aš, tuomet - kas?, tai yra mano moralinė pareiga.". Trumpai tariant, vyras yra visiškai atsidavęs veiklai ir labai tuo didžiuojasi. Akys spindi, kojos nešasi, puikus humoro jausmas neduoda atsilaiduoti, o istorijos - aštrios, aiškios ir labai pozityvios.

Paveikslėlis

Istorinėje ir turistinėje dalyje, po miestu, praėjome ties kilometro. Susipažinome su akmens kasymo ir kasyklų konstrukcijos, ir objektų žymėjimo technologijoms. Pamatėme kaip jas adaptavo armija karo metais, 19 ir 20 amžiūje paliktus darbuotojų pranešimus (anglini ant akmenų). Matėme požeminius šulinius, kaip milžiniškos išorinės jėgos deformuoja sienas ir lubas, potvynio pasekmes ir t.t. Paraleliai, gidas parodė nemažai video medžiagos, supažindino su karo metų partizanų istorijom, jų likimais, strategijomis ir pan. Radome aptiktų darbo įrankių, ginklų ir visokio kito inventoriaus mini ekspozicijas.

Man asmeniškai, didžiausią įspūdį paliko visiška vietos ramybė. Ją sudaro tyla, labai maloni aplinkos temperatūra ir visiškai švarus oras. Taip pat, sužinojome kaip vyksta dingusių žmonių paieškos darbai. Pvz, kadangi čia nėra jokių kvapų - juos lengva aptikti pagal šitą faktorių.

Nuvykus į laukinę katakombų dalį, pakliuvome į visiškai kitą pasaulį. Visų pirmą, įėjimas buvo iš absoliučiai random vietos, ūkinio kooperatyvo šone. Antra - neskaitant statistikos ir gido žinių, čia nebuvo jokių garantijų, jog viskas vyks pagal planą. Matėme daug 'sprogusių' nuo spaudimo sienų, sugriuvusių lubų ir grindų.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Nors, laiko čia praleidome mažiau, praeiti pavyko ties 2 kilometrų. Dažnai siaurais tuneliais, susilenkus, pro 1x1 metro skyles sienose. Kažkur lipti aukščiau, kažkur - žemiau. Matėme, kaip šitas unikalias vietas išnaudoja vietiniai gyventojai - kažkas sumontuoja duris iš savo rūsio ir vedžioja daugus, kažkas tiesiog sumeta šiukšles arba atveda kanalizaciją... pasakoti galima labai daug, bet čia to nesurašysi. Tikiuosi nuotraukos padės geriau suprasti mūsų patirti.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Visiškai trumpai - šitas žygis atpirko ir persvėrė visas mūsų problemas, kažkokius stresus, abėjones ir t.t. Jeigu Jūs galite čia atvykti - BŪTINAI suderinkite šitų vietų lankymą, it's a MUST SEE. Už 4 ar 5 valandų ekskursija keturiems su gidu mūsų paprašė kažkokius 60 eur. Juokinga!, sumokėjome daugiau. Lietuvoje tai kainuotu po 50 vienam, plius 10 už transportą ir dar ko prigalvotu.

Iš laukinių katakombų nuskubėjome į pašto skyrių. Viktoras gavo pranešimą, kad siunta jau atvyko ir laukia 200m atstumu nuo nakvinės. Tačiau, pelenės pasaka virto dar viena streso doze - radiatorių gavome ne tą. Turėjome teisę apžiūrėti prekę prieš ją apmokant, kuo ir pasinaudojome centre. Padarėme nuotraukas savo ir gauto, išsiuntėme pardavėjui. Visiškai nesipykome, kadangi žinojome, jog problema yra sprendžiama žaibiškai greitai ir gali būti netikslumų. Faktiškai, radiatorių gavome nuo "mechaninės" VFR1200 versijos, su kitokiais plastikais ir t.t. Radiatoriaus forma irgi skiriasi.

Kuo skubiau pradėjome dairytis kitų alternatyvų. Viena iš jų buvo apskambinti kelias moto detalių ar moto pardavėjų skyrių ir pasidomėti, ar kažkas gali rekomenduoti kokį nors radiatorių taisymo meistrą. Prisiskambinau tik į vieną, bet gavau naudingą patarimą - sužinome 'servisų gatvės' pavadinimą, kur tvarko visą su automobiliais susietą įrangą.

Kadangi negailestingai vakarėjo, sekantis žingsnis tapo greita taksisto paieška, kuris pakomentuotu minėtos gatvės aplinką ir, gal būt, pats patartu ar ten verta važiuoti. Pirmas pasitaikęs automobilis buvo senas-senas Mitsubishi Galant. Taksistas buvo laisvas. Atsakinėti į mano klausimus noro jis neturėjo visai, todėl tiesiog paklausėme ar jis gali mus nuvežti į vietą, ir mes ten patys apsidairysime. Susitarėme, maždaug, dėl 1eur/km kainos (2x brangiau ne tarifas pagal iškvietimą).

Pakeliui į vietą, kaip visada, prasidėjo dialogas, šiek tiek susikalbėjome, ir mūsų vairuotojas prisiminė, jog kažkada tvarkė savo automobilio radiatorių būtent čia, kad jam tikrai gerai padėjo, ir, kad važiuojant pro tą gatvę dabar - jis visada mato pilną automobilių aikštelę.

Atvykus, radome ratų/padangų montavimo servisą. Į klausimą, ar čia galima kažką pakalbinti dėl radiatoriaus taisymo, darbuotojai atsakė (vaizdžiai): "nieko nežinome, niekada čia nebuvo ir išvis, ko jūs čia atvažiavote, mums neįdomu".

Taksistas supyko, kad su juo pradeda ginčytis, nes savo patirti jis tikrai žino, spjovė į šitą vietą ir pasiūlė naują, savo iniciatyvą - paminėjo kitą vietą (toliau) ir pažįstamą, kuris galimai mums padėtu. Paskambinus tam meistrui paaiškėjo, jog jis jau namuose ir toli už miesto, bet po kelių min dialogo, skambučių ir įtikinėjimo padėti turistams buvo susitarta, kad mums padės dar kitas meistras.

Pakeliui į antrą "tašką", taksistas aktyviai domėjosi mūsų nuotykiais ir problema. Išgirdęs, kad radiatorius yra aliumininis ir oficialiai nėra taisomas jis atsisuko ir teigė: "vyrai, čia jūsų radiatorių sutaisys netgi jeigu jis bus padarytas iš plastiko ar titano, tik turėkite pinigų".

Atvykus į vietą, mus pasitiko 30 metų vyrukas, atidarė garažą (prie pat šaligatvio) su visais įrankiais ir t.t., paėmė radiatorių, apžiūrėjo, patikslino, kad po kelių minučių viskas bus padaryta. Tuo tarpu, Viktoras nubėgo į šalia esančia parduotuve normalaus antifreeze'o.

Keli momentai - daiktas buvo išvalytas, apnuogintos problematinės vietos, viskas sulituota ir patikrintas sandarumas po aukštu slėgiu. Kai iš laimės pasimetęs Viktoras paklausė ar radiatorius atlaikys bent 4000 km, meistras atsakė, kad laikys ir 8000 ir kiek jis važiuos.

Su tuo pačiu taksistu grįžome atgal į centrą. Sumoje, vietoje 12500 UAH (420 eur) už naują-naudotą prekę sumokėjome apie 1000 (32 eur) įskaitant taksi paslaugas, arbatą už patarimus ir t.t.

Paveikslėlis

Papildomai, vakare, spėjome aplankyti kurortinę Odesos dalį aplink delfinarijų. Tiesiog pasivaikščiuojome po paplūdimį, asmeniškai sumerkinau kojas juodojoje jūroje, kuri buvo labai ir labai šilta. Simboliškai atventėme pergalę, susiskambinome su visais ankstesnio problemos būdo dalyviais ir patikslinome jog problema yra išspręsta.

Paveikslėlis

Rytoj ryte Viktoras viską surinks ir galėsime tęsti kelionę į Bucharestą.
Drop a gear and disappear.

Grįžti į “Kelionių aprašymai”

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: ramgav